Kreditavimui ir toliau spartėjant, auga gyventojų paskolų su fiksuotąja palūkanų norma populiarumas

Komentuoja Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistas Justinas Skurkis

Paskolų įmonėms portfelio metinis augimas trečiąjį ketvirtį toliau buvo spartus, rugsėjo mėn. jo tempas (20,1 %) tebebuvo didžiausias euro zonoje. Rugsėjo mėn. naujų paskolų įmonėms palūkanų normos sudarė 4,3 proc., tačiau apskritai trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, skolinimosi kaina įmonėms nepakito ir buvo 4,5 proc. (žr. 2 lentelę ir 3 pav.). Naujų paskolų įmonėms apimtis trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, šiek tiek sumažėjo (mėnesiniai vidurkiai sudarė atitinkamai 384 ir 417 mln. Eur), tačiau ir toliau reikšmingai viršijo ilgalaikį vidurkį (221 mln. Eur). Sparčiau buvo teikiamos naujos paskolos iki 1 mln. Eur (metinio srauto pokytis – 39 %), bet bendrame  paskolų įmonėms sraute jos sudarė mažiau nei penktadalį.

Gyventojų kreditavimas trečiąjį ketvirtį ir toliau spartėjo. Rugsėjo mėn. Lietuvos gyventojų paskolų portfelio metinis augimas padidėjo iki 14,9 proc. (žr. 1 lentelę). Būsto paskolų portfelis augo 13,1 proc. – tai didžiausias metinis augimas nuo finansų krizės ir kartu su Kroatija vienas sparčiausių augimo tempų euro zonoje. Palyginti su antruoju ketvirčiu, vidutinė mėnesinė tikrųjų naujų būsto paskolų srauto apimtis išaugo 7 proc. ir sudarė 277 mln. Eur¹ (žr. 2 pav.) – daugiau nei dvigubai viršijo ilgalaikį vidurkį (132 mln. Eur). Vartojimo paskolų rinkoje aktyvumas taip pat neslopsta – pinigų finansų įstaigų (PFĮ) suteiktų paskolų portfelio metinis augimas sudarė 28 proc. (pašalinus TF Bank Lietuvos filialo įtaką²) ir buvo sparčiausias euro zonoje, kur augimas vidutiniškai sudarė 5 proc. (žr. 1 pav. ir 1 lentelę).

Nuo refinansavimo pakeitimų pradžios refinansuota ir persitarta dėl 16 proc. viso būsto paskolų portfelio, gyventojai vis dažniau renkasi paskolas su fiksuotąja palūkanų norma. 2025 m. vasario–rugsėjo mėn. vidutiniai persitarimo srautai per mėnesį buvo tris kartus, o refinansavimo – keturis kartus didesni nei vidutiniškai per mėnesį praėjusiais metais. Po ypač aktyvių 2025 m. pirmojo ir antrojo ketvirčių, persitarimų tame pačiame banke srautai trečiąjį ketvirtį buvo mažesni (per ketvirtį sumažėjo 39 %), tačiau vis tiek beveik dvigubai viršijo 2024 m. vidurkį. Dėl naujo dalyvio būsto kredito rinkoje aktyvumo refinansavimo srautai toliau didėjo – fiksuotas apie 10 proc. augimas, palyginti su antruoju ketvirčiu (žr. 5 pav.). Nuo pakeitimų pradžios refinansavę turimas paskolas gyventojai vidutiniškai maržas susimažina 0,45 proc. punkto ir per visą paskolos laikotarpį vidutiniškai sutaupo 6,7 tūkst. Eur, o persitarę dėl jų sąlygų maržas susimažina 0,33 proc. punkto ir sutaupo 3,7 tūkst. Eur. Nuo gegužės mėn. įsigaliojus reikalavimui bankams būsto paskolas siūlyti tiek su kintamosiomis, tiek su ne trumpiau kaip penkeriems metams fiksuotomis palūkanomis, fiksuotųjų palūkanų normų pasiūlymai (rugsėjo mėn. tokių paskolų kaina sudarė 3,5 %) paskatino gyventojus dažniau rinktis ilgesnio laikotarpio palūkanų fiksavimą. Sausio–balandžio mėn. tokių paskolų dalis naujų būsto paskolų sraute sudarė vidutiniškai 1,5, o trečiąjį ketvirtį – vidutiniškai 7 proc.³ (žr. 4 pav.).

Ilgesnio laikotarpio terminuotųjų indėlių siūloma grąža Lietuvos gyventojams reikšmingai viršija euro zonos vidurkį, tačiau susidomėjimas šia taupymo priemone ir toliau mažėja. Trečiąjį ketvirtį gyventojų ir įmonių terminuotųjų indėlių palūkanų normos tebebuvo stabilios – 1,9 proc. (žr. 3 lentelę). Už dvejų metų ar ilgesnio laikotarpio indėlius bankai gyventojams siūlė didesnes palūkanas – tai atspindi finansų rinkos lūkesčius dėl galimo EURIBOR didėjimo 2027 m. Apskritai, gyventojų terminuotųjų indėlių palūkanų normos Lietuvoje tebėra šiek tiek didesnės nei bendrai euro zonoje (1,8 %), o už dvejų metų ar ilgesnio laikotarpio indėlius Lietuvoje siūloma reikšmingai didesnė grąža (2,6 %, euro zonos vidurkis – 2,1 %). Įmonių terminuotųjų indėlių palūkanų normos rugsėjo mėn. (1,8 %) buvo kiek mažesnės už euro zonos vidurkį (1,9 %). Gyventojų terminuotųjų indėlių dalis visuose indėliuose ir toliau nuosekliai mažėjo ir ketvirčio pabaigoje sudarė 29,1 proc. Įmonių terminuotųjų indėlių dalis per ketvirtį išaugo ir trečiąjį ketvirtį sudarė 16,3 proc. (žr. 6 pav.). Tai galima paaiškinti tuo, kad po neigiamų terminuotųjų indėlių grynųjų srautų antrąjį ketvirtį trečiąjį ketvirtį fiksuotas teigiamas prieaugis – vidutiniškai 46 mln. Eur per mėnesį. Apskritai, ketvirtinis įmonių ir gyventojų indėlių prieaugis sudarė atitinkamai 2,8 ir 1,4 proc. – rugsėjo mėn. portfeliai sudarė atitinkamai 10,8 ir 26,6 mlrd. Eur.

1 lentelė. PFĮ paskolų portfelio ir srauto vertės pokytis

(procentais; srauto duomenims taikomas 3 mėn. slankusis vidurkis)

¹ 3 mėn. slankusis vidurkis.

² 2024 m. spalio mėn. TF Bank įsteigus filialą Lietuvoje, turimas banko vartojimo paskolų portfelis buvo įtrauktas į bendrą vartojimo kredito statistiką.

³ Absoliuti dauguma tokių paskolų – paskolos su palūkanų normų fiksavimo laikotarpiu nuo penkerių metų.