Lietuvos bankų sektorius 2024 m. trečiąjį ketvirtį aktyviai skolino ir būstui įsigyti, ir vartojimo reikmėms, gerėjo paskolų kokybė, augo kapitalizacija.
„Bankų sektorius ir toliau tvariai auga. Tikimės, kad nuo šių metų vasario stiprės konkurencija būsto paskolų sektoriuje. Tuomet įsigalios su refinansavimu susiję pakeitimai, leisiantys gyventojams efektyviau ir pigiau valdyti turimas paskolas“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
2024 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvos bankų sektorius uždirbo 267,7 mln. Eur, o per devynis mėnesius – 788 mln. Eur grynojo pelno. Tai 4,1 proc. daugiau nei per 2023 m. tą patį laikotarpį (757,5 mln. Eur). Pelningai dirbo 13, nuostolingai – 5 finansų rinkos dalyviai. Pastarieji bendrai patyrė 7 mln. Eur nuostolį.
Prognozuojama, kad bankų solidarumo įnašas už 2024 m. sieks apie 240 mln. Eur. Už 2023 m. jis sudarė beveik 255 mln. Eur. Lietuvos banko skaičiavimais, visa laikinojo solidarumo įnašo įmokų už 2023–2025 m. suma gali siekti apie 580–590 mln. Eur.
Devynių mėnesių bankų palūkanų pajamos sudarė 2,35 mlrd. Eur. Palyginti su 2023 m. sausiu–rugsėju, jos padidėjo 629 mln. Eur (37 %). Palūkanų išlaidos padidėjo 363 mln. Eur (beveik 2,5 karto) – iki 620 mln. Eur. Grynosios palūkanų pajamos padidėjo 266 mln. Eur (18 %) – iki 1,73 mlrd. Eur.
Bankų paskolų portfelis 2024 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, išaugo 1 mlrd. Eur (3,6 %) – iki 30,3 mlrd. Eur. Didžiausią jo dalį (beveik 42 %) sudarė paskolos namų ūkiams. Per ketvirtį jos išaugo 570 mln. Eur (3,6 %) – iki 16,4 mlrd. Eur. Būsto paskolų portfelis minėtu laikotarpiu padidėjo 309 mln. Eur (2,6 %) – iki 12,4 mlrd. Eur, vartojimo paskolų portfelis – 240,4 mln. Eur (beveik 10 %) – iki 2,7 mlrd. Eur.
Paskolos įmonėms sudarė 31 proc. viso paskolų portfelio. Trečiąjį ketvirtį jos augo 429 mln. Eur (3,7 %) – iki 12,1 mlrd. Eur. Daugiausia skolinta didmeninės ir mažmeninės prekybos (201 mln. Eur), nekilnojamojo turto operacijų (107 mln. Eur), gamybos (41 mln. Eur) sektoriuose veikiančioms įmonėms.
2024 m. trečiąjį ketvirtį visi indėliai padidėjo 2,8 mlrd. Eur (5,2 %) – iki 55,5 mlrd. Eur, o pašalinus Revolut grupės (daugiausia veikiančios kitose Europos Sąjungos šalyse) įtaką, išaugo beveik 1,1 mlrd. Eur (2,8 %). Labiausiai prie šio pokyčio prisidėjo 0,6 mlrd. Eur augę įmonių indėliai.
Indėlių palūkanų normoms nustojus augti, sulėtėjo ir terminuotųjų bei kaupiamųjų indėlių dalies didėjimas bankuose. Gyventojų terminuotieji indėliai per trečiąjį ketvirtį padidėjo 294 mln. Eur (arba 3,5 %) – iki 8,8 mlrd. Eur, jų dalis indėlių portfelyje sudarė 37,1 proc. Namų ūkių einamieji indėliai sudarė 14,9 mlrd. Eur.
Per ketvirtį fiksuoti teigiami paskolų kokybės rodiklių pokyčiai. Neveiksnių (blogų) paskolų dalis sumažėjo 0,10 proc. punkto – iki 0,94 proc. Blogų paskolų įmonėms apimtis sumažėjo 14,6 mln. Eur – iki 152,3 mln. Eur (sudarė 1,4 % verslo paskolų), gyventojų neveiksnios paskolos sumažėjo 0,3 mln. Eur – iki 203,9 mln. Eur (1,3 % namų ūkių paskolų).
Bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis per ketvirtį padidėjo nuo 20,53 iki 21,32 proc. (norma – 8 %), sektorius ir toliau yra gerai kapitalizuotas. Lietuvoje veikiančiuose bankuose dominuoja aukščiausio lygio kapitalo priemonės. Bankai ir toliau su didele atsarga vykdė likvidumo reikalavimus.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 19 bankų, įskaitant 6 užsienio bankų filialus.
Kas ketvirtį viešai skelbiamą informaciją apie kiekvieno banko pagrindinius veiklos rodiklius ir veiklos riziką ribojančių reikalavimų vykdymą rasite Lietuvos banko interneto svetainėje.
Bankų veiklos apžvalga