Pramonėje, kuri gamina stulbinančius, bet kartais griežtus dizainus, gaivu atrasti darbą, į kurį nežiūrima per daug rimtai. Kartu įkvepia matyti, kad dizaineriai, dirbantys už darbų, labai rimtai žiūri į savo amatus. Emilis RobbrechtasGente gyvenantis dizaineris, yra viena iš tokių kūrybinių jėgų. Jo įsipareigojimas tvarumui skatina jį naudoti ekologiškas medžiagas kartu su pažangiausiomis 3D spausdinimo technologijomis, o savo dizainui suteikia žaismingumo.
Šokėja
Naujausi Robbrechto kūriniai, Šokėja ir Didysis Boa lempos, liudija jo įnoringą požiūrį. Nors ir nedidelio dydžio, šios lempos suteikia pagrindiniam veikėjui energijos, pritraukia dėmesį savo unikaliomis ir įspūdingomis formomis. Nepaisant žaismingos išvaizdos, šviestuvai atspindi rimtą meistriškumą – tai Robbrechto trejų metų patirties, įgytos tobulinant įgūdžius ir tyrinėjant tvaraus dizaino galimybes, kulminacija.
Didysis Boa
Abi lempos turi paprastą rutulį primenantį šviesos šaltinį, tačiau 3D atspausdintos formos jas išskiria. Šokėjas su savo skulptūriškomis „kojomis“ atrodo pasiruošęs bet kurią akimirką įsiveržti į šokį. Tuo tarpu Big Boa, ištikimas savo bendravardžiui ropliui, atrodo pasirengęs nuslysti, o šviesos šaltinis aiškiai vaizduoja galvą. Abu yra 3D spausdinami naudojant perdirbtą augalinės kilmės plastiką iš maisto pakuočių atliekų ir gaminami pagal užsakymą Robbrechto namų studijoje.
Norėdami šiek tiek geriau pažinti Robbrechtą ir jo lempas, toliau kalbėjomės su juo:
Jūsų dizainai, tokie kaip „Dancer“ ir „Big Boa“ lempos, žaismingumą sujungia su rimtu meistriškumu. Kaip savo kūryboje atrandate balansą tarp įnoringumo ir funkcionalumo? Kas pirmiau?
Kai turiu galvoje dizaino idėją, esu gana pasiryžęs nepažeisti estetikos dėl funkcionalumo. Pavyzdžiui, naudojant „Dancer“ lempą stiklinis gaublys buvo įstrigęs konstrukcijoje, todėl lempą reikėjo padaryti iš trijų atskirų dalių, kad būtų galima pakeisti lemputę. Po daugybės pakartojimų man pavyko padaryti siūlę beveik nematomą, kaip jungiamąjį mechanizmą naudojant užspaudžiamą jungtį. Tai ne tik pagerina bendrą dizainą, bet ir kelia intriguojančių klausimų apie tai, kaip lempa buvo pagaminta.
Teikdama pirmenybę estetikai, manau, tai suteikia klientams unikalią patirtį, kaip jie sąveikauja su lempomis. Lempos padėtis taip pat leidžia jai atrodyti skirtingai iš kiekvieno kampo, ką, manau, fotografai užfiksavo gražiai.
Mano pirmasis lempos dizainas „Big Boa“ mane daug išmokė apie techninius lempos dizaino aspektus, todėl galėjau daugiau dėmesio skirti „Dancer“ lempos originalumui ir sudėtingumui. Su „Dancer“ lempa siekiau sukurti objektą, kuris kelia klausimų dėl jo konstrukcijos – tiek dėl medžiagų, nes sunku pasakyti, kad tai 3D spausdinimas, tiek dėl funkcionalumo, nes žmonės stebisi, kaip ten pateko stiklo gaubtas. Manau, kad šis smalsumas yra viena iš priežasčių, kodėl lempa „Dancer“ susilaukia platesnės auditorijos ir sulaukė dėmesio.
Man patinka sąveika tarp stiklinio gaublio ir 3D spausdintų komponentų, ir šiuo metu esu pradiniame naujo, didesnio dizaino kūrimo etape. Tikiuosi, kad naujasis kūrinys bus paruoštas eksponuoti lapkričio mėnesį vyksiančiame dizaino renginyje „For the Now“.
Tvarumas yra neabejotinai svarbus jūsų darbe, kaip matyti iš perdirbto augalinės kilmės plastiko naudojimo. Ar susidūrėte su iššūkiais dirbdami su tvariomis medžiagomis?
Tobulėjant 3D spausdinimo technologijai, manau, kad perdirbtų gijų prieinamumas ir toliau plėsis, todėl dizaineriams bus lengviau pasirinkti aplinkai nekenksmingas parinktis. Tvarumas yra pagrindinė mano kasdieninio gyvenimo vertybė, todėl natūralu, kad tai įtraukiu į savo studijos praktiką. Kaip ir daugelis jaunų dizainerių, aš vis labiau suprantu, kokias medžiagas naudoju ir kokius metodus taikau kurdamas savo darbus.
Be to, dvi mano suprojektuotos lempos pagamintos taip, kad jas būtų lengva išardyti, todėl lempos gyvavimo ciklo pabaigoje perdirbtą augalinį plastiką, elektrinius komponentus ir stiklo gaubtą galima atskirti ir perdirbti. Šis metodas ne tik prailgina medžiagų naudojimo trukmę, bet ir skatina atsakingą šalinimą, sumažinant poveikį aplinkai.
Šiuo metu eksperimentuoju su įvairiomis ekologiškomis medžiagomis, įskaitant medžio apdirbimą, popieriaus masę, pagamintą iš laikraščių ir kartono baldams, ir 3D spausdinimą. Iki šiol nesusidūriau su daugybe iššūkių, susijusių su šių tvarių medžiagų tiekimu ar darbu su jomis, išskyrus ilgą popieriaus masės džiūvimo laiką.
Toliau tobulėdamas savo praktikoje, tikiuosi, kad ateityje galėsiu tyrinėti įvairias medžiagas ir procesus.
Jūsų kūriniai gaminami pagal užsakymą jūsų namų studijoje. Ar galite pasidalinti daugiau apie savo studijos sąranką ir kiekvieno kūrinio kūrimo procesą?
Mano projektavimo procesas yra gana asmeniškas – dažnai įkvėpimo semiuosi iš to, ko mano namuose trūksta, spręsdamas po vieną kampą. Šiuo metu mano namų studija veikia neblogai, bet darosi šiek tiek ankšta, todėl svarstau nuomotis didesnę erdvę, kurioje galėčiau ir eksperimentuoti su baldais.
Jei tenka paaukoti žaismingumą dėl funkcionalumo, verčiau visai atsisakyti projekto ir susitelkti į dizainą, kuriame žaismingas aspektas turi visišką laisvę. Tačiau tai nėra tiesioginis atsisakymas – man labiau patinka leisti projektui pailsėti, kol galvoju galimus sprendimus. Pastebėjau, kad mano pirminiai prototipai dažnai nelabai skiriasi nuo galutinio rezultato, bent jau estetiniu požiūriu.
Nors mano kūriniai vis dar gaminami pagal užsakymą, dėl padidėjusios paklausos pereinu prie mažų partijų gamybos. Iš anksto surinkęs nedidelę partiją, galiu daugiau dėmesio skirti būsimiems projektams. Manau, kad šis metodas gali išlikti tvarus, nes bet koks nedidelis perteklius gali būti valdomas ieškant kūrybiškų būdų, kaip padidinti paklausą.
Norėdami įtraukti Dancer arba Big Boa (arba abu!) į savo namų kolekciją, apsilankykite emilrobbrecht.com.
